Lažybos, 1 dalis
Lažybos: du milijonai už penkiolika metų
Svečių akivaizdoje jaunas teisininkas ir bankininkas susiginčija dėl mirties bausmės. Ginčas baigiasi sutartimi: vienas stato milijonus, kitas – laisvę.
Išgalvota. Grožinis tekstas: veikėjai ir įvykiai išgalvoti.
Buvo tamsi rudens naktis. Senas bankininkas vaikščiojo po savo kabinetą iš kampo į kampą ir prisiminė, kaip prieš penkiolika metų, irgi rudenį, surengė vakarą. Tą vakarą buvo daug protingų žmonių ir daug įdomių pokalbių. Be kita ko, kalbėta apie mirties bausmę. Svečiai, tarp kurių netrūko mokslininkų ir žurnalistų, dauguma jai nepritarė. Jų manymu, toks bausmės būdas pasenęs, netinka krikščioniškoms valstybėms ir yra amoralus. Kai kurie sakė, kad mirties bausmę visur derėtų pakeisti kalėjimu iki gyvos galvos.
– Aš su jumis nesutinku, – tarė šeimininkas bankininkas. – Nesu išbandęs nei mirties bausmės, nei kalėjimo iki gyvos galvos, bet jei galima spręsti a priori, tai, mano galva, mirties bausmė moralesnė ir humaniškesnė už įkalinimą. Bausmė nužudo iš karto, o kalėjimas iki gyvos galvos žudo lėtai. Kuris budelis žmoniškesnis? Tas, kuris nužudo per kelias minutes, ar tas, kuris daugelį metų traukia iš jūsų gyvybę?
– Abu vienodai amoralūs, – pastebėjo kažkuris iš svečių, – nes jų tikslas tas pats: atimti gyvybę. Valstybė ne dievas. Ji neturi teisės atimti to, ko nesugebės grąžinti, net jei panorės.
Tarp svečių buvo vienas teisininkas, jaunas maždaug dvidešimt penkerių metų vyras. Paklaustas, ką mano, jis atsakė:
– Ir mirties bausmė, ir kalėjimas iki gyvos galvos vienodai amoralūs, bet jei man pasiūlytų rinktis, žinoma, rinkčiausi antrą. Gyventi kaip nors vis dėlto geriau negu niekaip.
Kilo karštas ginčas. Bankininkas, tada dar jaunesnis ir nervingesnis, staiga neteko kantrybės, trenkė kumščiu į stalą ir suriko jaunam teisininkui:
– Netiesa! Kertu iš dviejų milijonų, kad neišsėdėsite kazemate nė penkerių metų.
– Jei jūs rimtai, – atsakė teisininkas, – kertu, kad išsėdėsiu ne penkerius, o penkiolika.
– Penkiolika? Sutarta! – suriko bankininkas. – Ponai, statau du milijonus!
– Sutinku! Jūs statote milijonus, o aš savo laisvę! – tarė teisininkas.
Ir šios laukinės, beprasmės lažybos įvyko! Bankininkas, tada dar nežinojęs savo milijonams skaičiaus, išlepintas ir lengvabūdis, buvo jomis sužavėtas. Per vakarienę jis šaipėsi iš teisininko ir sakė:
– Susiprotėkite, jaunuoli, kol dar ne vėlu. Man du milijonai – niekai, o jūs rizikuojate prarasti trejus ar ketverius geriausius savo gyvenimo metus. Sakau „trejus ar ketverius“, nes ilgiau neišsėdėsite. Ir nepamirškite, vargše, kad savanoriškas kalėjimas daug sunkesnis už priverstinį. Mintis, kad bet kurią minutę turite teisę išeiti į laisvę, nuodys visą jūsų buvimą kazemate. Man jūsų gaila!
Ir dabar, žingsniuodamas iš kampo į kampą, bankininkas visa tai prisiminė ir klausė savęs:
– Kam tos lažybos? Kokia nauda iš to, kad teisininkas prarado penkiolika gyvenimo metų, o aš išmesiu du milijonus? Argi tai gali įrodyti žmonėms, kad mirties bausmė blogesnė ar geresnė už kalėjimą iki gyvos galvos? Ne ir dar kartą ne. Niekai ir kvailystė. Iš mano pusės tai buvo soto žmogaus užgaida, o iš teisininko – paprastas godumas pinigams…
Toliau jis prisiminė, kas buvo po to vakaro. Nuspręsta, kad teisininkas atliks įkalinimą griežčiausiai prižiūrimas viename iš bankininko sode pastatytų flygelių. Sutarta, kad penkiolika metų jis neturės teisės peržengti flygelio slenksčio, matyti gyvų žmonių, girdėti žmogaus balso ir gauti laiškų bei laikraščių. Jam leista turėti muzikos instrumentą, skaityti knygas, rašyti laiškus, gerti vyną ir rūkyti tabaką. Su išoriniu pasauliu pagal sąlygas jis galėjo bendrauti tik tylėdamas, per mažą langelį, įrengtą specialiai tam. Visko, ko reikia – knygų, natų, vyno ir kita, – jis galėjo gauti kiek panorėjęs, parašęs raštelį, bet tik pro langelį.
Sutartyje buvo numatytos visos smulkmenos, darančios įkalinimą griežtai vienutiniu, ir teisininkas įsipareigojo išsėdėti lygiai penkiolika metų: nuo 1870 m. lapkričio 14 d. 12 valandos iki 1885 m. lapkričio 14 d. 12 valandos. Menkiausias teisininko bandymas pažeisti sąlygas, kad ir likus dviem minutėms iki termino, atleido bankininką nuo pareigos mokėti jam du milijonus.
Kaip tau ši istorija?
Ši istorija – rinkinyje Kai viskas dėl pinigų,Pasaulio klasika lietuviškai