Sniego moteris, 2 dalis
Žmona, kuri nesensta
Dešimt vaikų, o jų motina vis tokia pat jauna. Vieną vakarą, žiūrėdamas į siuvančią žmoną, Minokičis prisimena tai, ką jam buvo liepta nutylėti.
Išgalvota. Grožinis tekstas: veikėjai ir įvykiai išgalvoti.
Įspėjimas: mirtis ar netektis.
Kas buvo anksčiau
Pūgos naktį keltininko trobelėje balta moteris savo kvapu numarino senąjį medkirtį Mosaku. Jaunojo Minokičio ji pasigailėjo, bet perspėjo: jei kam nors papasakos, ką matė, ji jį nužudys. Minokičis niekam neprasitarė.
Vos pasveikęs, Minokičis grįžo prie savo darbo: kiekvieną rytą vienas eidavo į mišką, o sutemus parnešdavo malkų ryšulius, kuriuos padėdavo parduoti motina.
Vieną kitų metų žiemos vakarą, eidamas namo, jis pasivijo merginą, keliaujančią tuo pačiu keliu. Ji buvo aukšta, liekna ir labai graži, o į Minokičio pasisveikinimą atsakė balsu, kuris ausiai buvo malonus kaip paukščio giesmė. Jis ėmė eiti šalia, ir jie įsikalbėjo. Mergina pasakė, kad jos vardas O-Juki, kad neseniai neteko abiejų tėvų ir kad keliauja į Edo, kur turi neturtingų giminių, galinčių padėti jai rasti tarnaitės vietą. Ši keista mergina Minokičį greit sužavėjo, ir kuo ilgiau jis į ją žiūrėjo, tuo gražesnė ji atrodė. Jis paklausė, ar ji jau su kuo nors susižadėjusi, o ji juokdamasi atsakė, kad laisva. Tada pati paklausė Minokičio, ar jis vedęs, ar pažadėjęs vesti, ir jis atsakė, kad nors išlaikyti tereikia motinos našlės, apie „garbingąją marčią“ dar nebuvo kalbos, nes jis labai jaunas…
Po tokių atviravimų jie ilgai ėjo tylėdami, bet, kaip sako priežodis, ki ga areba, me mo kuči hodo ni mono vo iu: „kai yra noro, akys pasako tiek pat, kiek burna“. Kol pasiekė kaimą, jie jau labai patiko vienas kitam, ir Minokičis pakvietė O-Juki truputį pailsėti pas jį namuose. Drovėdamasi, šiek tiek padvejojusi, ji nuėjo su juo, o motina ją maloniai priėmė ir paruošė šilto valgio. O-Juki elgėsi taip gražiai, kad Minokičio motina staiga ją pamilo ir įkalbėjo atidėti kelionę į Edo. Viskas baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis: į Edo Juki taip ir nenukeliavo. Ji liko tuose namuose kaip „garbingoji marti“.
O-Juki buvo labai gera marti. Kai po kokių penkerių metų Minokičio motina mirė, paskutiniai jos žodžiai buvo meilės ir pagyrimo žodžiai sūnaus žmonai. O-Juki pagimdė Minokičiui dešimt vaikų, berniukų ir mergaičių: visi buvo gražūs, visi labai šviesios odos.
Kaimo žmonės laikė O-Juki nuostabia moterimi, iš prigimties kitokia nei jie patys. Dauguma valstiečių moterų sensta anksti, o O-Juki, net pagimdžiusi dešimt vaikų, atrodė tokia pat jauna ir skaisti kaip tą dieną, kai pirmą kartą atėjo į kaimą.
Vieną naktį, vaikams užmigus, O-Juki siuvo prie popierinio žibinto, o Minokičis žiūrėjo į ją ir tarė:
– Kai matau, kaip tu ten siuvi, o šviesa krinta tau ant veido, prisimenu keistą dalyką, nutikusį man aštuoniolikos. Tada mačiau būtybę, tokią pat gražią ir baltą kaip tu dabar. Tiesą sakant, ji buvo labai į tave panaši…
Nepakeldama akių nuo darbo, O-Juki atsiliepė:
– Papasakok apie ją… Kur ją matei?
Tada Minokičis papasakojo apie baisiąją naktį keltininko trobelėje, apie Baltąją Moterį, kuri lenkėsi virš jo šypsodamasi ir šnibždėdama, ir apie tylią senojo Mosaku mirtį. Ir pridūrė:
– Nei sapne, nei tikrovėje daugiau niekada nesu matęs tokios gražios būtybės kaip tu. Žinoma, ji nebuvo žmogus, ir aš jos bijojau, labai bijojau, bet ji buvo tokia balta!.. Tiesą sakant, iki šiol nežinau, ar tai buvo sapnas, ar Sniego Moteris…
O-Juki metė šalin siuvinį, pakilo, pasilenkė virš sėdinčio Minokičio ir suklykė jam į veidą:
– Tai buvau aš! Aš! Aš! Juki, štai kas tai buvo! Ir aš tau tada sakiau, kad nužudysiu, jei kada nors ištarsi apie tai bent žodį!.. Jei ne tie vaikai, kurie ten miega, nužudyčiau tave šią pačią akimirką! O dabar labai, labai gerai jais rūpinkis, nes jei kada nors jie turės dėl ko tavimi skųstis, pasielgsiu su tavimi taip, kaip nusipelnei!..
Jai dar tebeklykiant, balsas suplonėjo, virto vėjo rauda, o pati ji ištirpo į ryškią baltą miglą, kuri vijosi aukštyn ligi stogo sijų ir, suvirpėjusi, išsisklaidė pro dūmų angą… Daugiau jos niekas niekada nematė.
Tai naujausia „Sniego moteris“ dalis. Sek seriją, ir tęsinį pamatysi pradžios puslapyje.
Kaip tau ši istorija?